Konstitucinio Teismo m. Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Tuometinis prezidentas Valdas Adamkus jį taip pat kritikavo. Seimo nario atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Seimas.

Dėl to Seimas privalo priimti nutarimą. Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas Konstitucinio Teismo m. Ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas.

  • Ar galima padidinti nari po 25
  • Fiziniai pratimai. Padidejes narys
  • Prezidento siūlymu ar savo iniciatyva gali atleisti valstybės kontrolierių ir Lietuvos banko valdybos pirmininką; skiria savivaldybių tarybų rinkimus; sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį; tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas; nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus; ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; leidžia amnestijos aktus; įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį; skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas; steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus.
  • Dėl Seimo narių kūrybinės veiklos Byla Nr.
  • Frakcijų vadovams, komitetų pirmininkams ir kitas pareigas užimantiems Seimo nariams mokamas kiek didesnis atlyginimas.

Seimo narys įsipareigoja būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Lietuvos žmonių gerovei. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.

Taigi Seimo nario priesaika įpareigoja jį savo veikloje vadovautis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas vienas iš esminių Seimo nario konstitucinio teisinio statuso elementų — Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvas mandatas.

Konstitucija įtvirtina laisvą Seimo nario mandatą ir draudžia imperatyvų mandatą. Seimo nario laisvo mandato esmė — Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais.

Kaip atsiranda nario dydis

Seimo nario laisvas mandatas reiškia ir tai, kad rinkėjai neturi teisės atšaukti Seimo nario. Seimo nario atšaukimas prieš laiką būtų vienas iš imperatyvaus mandato elementų.

Demokratinės valstybės nepripažįsta parlamento nario imperatyvaus mandato, taigi ir galimybės atšaukti parlamento narį iš pareigų prieš laiką Konstitucinio Teismo m.

Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas atskleidžia Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso esmę ir yra neatskiriamai susijęs su Seimo narių lygybe. Pagal Konstituciją kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai.

Kaip atsiranda nario dydis

Visi Seimo nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti Seimo darbe. Jeigu Seimo narių teisės būtų diferencijuojamos taip, kad faktiškai jiems būtų nustatytos nevienodos galimybės dalyvauti Seimo darbe, tai būtų pažeidžiamas esminis šios atstovaujamosios institucijos principas — parlamento narių lygybė, vadinasi, Seimo nariai Kaip atsiranda nario dydis galimybių Seime atstovauti visai Tautai, reikšti visos Tautos interesų. Seimo nario laisvo mandato ir Seimo narių lygybės principų turi būti laikomasi ir nustatant Seimo vidinę struktūrą.

Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas — viena iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų Konstitucinio Teismo m. Kartu pabrėžtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien savo sąžine ir ignoruoti Konstituciją Konstitucinio Teismo m.

Minėta, kad Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio.

Seimo nario laisvas mandatas — ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad Tautos atstovybė Seimas veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Dėl to Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Jis negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais, t.

Pagal Konstituciją Seimo narys yra ne politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų, interesų grupių, teritorinių bendruomenių, savo apygardos rinkėjų atstovas Seime — jis atstovauja visai Tautai. Konstitucinis Seimo nario laisvo mandato įtvirtinimas, taip pat Seimo, kaip Tautos atstovybės, esmė suponuoja Seimo konstitucinę pareigą teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų sudaryta prielaidų Seimo nario laisvą mandatą naudoti ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais.

Įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad Seimo narys dirbtų tik Tautai ir Lietuvos valstybei, išvengtų Tautos ir Lietuvos valstybės interesų supriešinimo su Seimo nario ir jam artimų asmenų privačiais asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais.

Kartu Seimo nario veikla turi būti teisiškai reguliuojama taip, kad būtų įmanoma veiksmingai kontroliuoti, ar nėra minėto interesų supriešinimo, ar Seimo narys savo laisvo mandato nenaudoja ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Seimo narys, nepaisantis minėtų Konstitucijos reikalavimų, turi būti traukiamas atsakomybėn pagal Konstituciją ir įstatymus.

Svarbiausios Seimo nario, kaip Tautos atstovo, teisės yra expressis verbis arba implicitiškai įtvirtintos pačioje Konstitucijoje. Vienas savo konstitucines teises Seimo narys realizuoja vienasmeniškai.

Antai Seimo narys turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalis ; jis taip pat turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams, o šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka Konstitucijos 61 straipsnio 1 dalis.

Seimo narys taip pat turi konstitucinę Kaip atsiranda nario dydis pretenduoti užimti pareigas Seime; ši teisė apima teisę užimti Konstitucijoje tiesiogiai nurodytas pareigas Seime — Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo, taip pat teisę užimti kitas pareigas Seime, kurios numatomos Seimo statute, pagal Konstituciją nustatančiame Seimo struktūrą ir darbo tvarką ir turinčiame įstatymo galią Konstitucijos 76 straipsnis.

Kitas Konstitucijoje nustatytas teises Seimo narys įgyvendina kartu su kitais Seimo nariais. Seimo nariai turi teisę lygiais pagrindais dalyvauti Seimui, kaip Kaip padidinti nari be jokiu intervenciju atstovybei, įgyvendinant visas jo, kaip Tautos atstovybės, konstitucines funkcijas ir vykdant visus jo, kaip Tautos atstovybės, įgaliojimus, nustatytus Konstitucijos 67 straipsnyje, kituose Konstitucijos straipsniuose, taip pat įstatymuose.

Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas yra Seimo nario konstitucinės priedermės atstovauti visai Tautai vykdymo būtina sąlyga. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalį Seimo nario teises nustato įstatymas.

Kaip atsiranda nario dydis

Taigi Konstitucijoje yra numatyti du Seimo nario teisių teisinio reglamentavimo lygmenys: teisės, nustatytos pačioje Konstitucijoje, ir teisės, kurias įstatymuose nustato įstatymų leidėjas. Minėta Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalies nuostata suponuoja Seimo pareigą įstatymuose nustatyti tokias Seimo nario teises, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariams visavertiškai vykdyti savo, kaip Tautos atstovų, konstitucinę priedermę. Tai nustatydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų; antai jis negali nustatyti tokių Seimo nario teisių, kurios nepagrįstai privilegijuotų Seimo narius, nes taip būtų nepaisoma inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Akivaizdu, kad Seimo struktūros ir darbo tvarkos teisinis reglamentavimas yra susijęs ir su Seimo nario teisių nustatymu, todėl minėtų Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalies ir Konstitucijos 76 straipsnio nuostatų negalima priešpriešinti.

Antai Konstitucinis Teismas m.

Karbauskis apie rentas Seimo nariams: mes jų nesiruošiame svarstyti

Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, jog tam, kad galėtų tinkamai vykdyti savo konstitucines funkcijas, Seimui gali prireikti sudaryti ir tokius struktūrinius padalinius, kurie turėtų įgaliojimus įvairių valstybės ar savivaldybių institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu, ir kad jeigu Seimo struktūriniam padaliniui reikia nustatyti valdingus įgaliojimus Seimui neatskaitingų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu, tokie Seimo struktūrinio padalinio įgaliojimai turi būti nustatomi įstatymu.

Lygiai taip pat jeigu Seimo nario teisės apima tam tikrus Seimo nario įgaliojimus Seimui neatskaitingų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu, tokie įgaliojimai pagal Konstituciją turi būti nustatomi įstatymu. Tačiau tuo mastu, kuriuo Seimo nario teisės yra susijusios tik su Seimo nario darbu Seime, t.

Konstitucija yra vientisas aktas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, Kaip atsiranda nario dydis visos Konstitucijos nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro darnią sistemą, kad tarp Konstitucijoje įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra, kad nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti vien pažodžiui, nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima priešpriešinti kitoms Konstitucijos nuostatoms, aiškinti taip, kad būtų iškreiptas ar paneigtas kurios nors kitos konstitucinės nuostatos turinys, nes taip būtų iškreipta viso konstitucinio teisinio reguliavimo esmė, pažeista konstitucinių vertybių pusiausvyra.

Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas, Seimo nario konstitucinė priedermė atstovauti Tautai, jo įgaliojimai aiškintini atsižvelgiant į visą konstitucinį teisinį reguliavimą. Viena vertus, Seimo nario konstitucinis teisinis statusas ir jo atskiri elementai Seimo nario teisės ir pareigos, jo darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijos, Seimo nariui taikomi apribojimai ir kt. Kita vertus, Seimo nario konstitucinis teisinis statusas ir atskiri jo elementai aiškintini ir kitų konstitucinių institutų kontekste, inter alia Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių — teisės į nuosavybę, nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių apsaugos Konstitucijos 23 straipsnisteisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalisūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalispiliečių teisės laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas Konstitucijos 35 straipsnisdarbuotojų teisės kurti profesines sąjungas savo profesinėms, ekonominėms bei socialinėms teisėms bei interesams ginti Konstitucijos 50 straipsnis ir kt.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario konstitucinį teisinį statusą, negalima interpretuoti taip, kad būtų pažeistos minėtos, taip pat kitos Kaip atsiranda nario dydis konstitucinės teisės ir laisvės; tačiau ne mažiau svarbu yra ir Dideli lapai didejanciam nariui, kad Konstitucijos nuostatos, kuriose įtvirtintos šios bei kitos asmens teisės ir laisvės, negali būti interpretuojamos taip, kad būtų paneigtas arba iškreiptas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso turinys, t.

Konstitucinis Teismas oficialiai aiškina Konstituciją Konstitucinio Teismo m. Tirdamas įstatymų ir kitų teisės aktų jų dalių atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas plėtoja savo ankstesniuose nutarimuose, kituose aktuose pateiktą Konstitucijos nuostatų sampratą, atskleisdamas naujus, konkrečios bylos tyrimui būtinus Konstitucijoje nustatyto reguliavimo aspektus Konstitucinio Teismo m.

Oficialioje konstitucinėje doktrinoje inter alia atskleidžiamos įvairių konstitucinių nuostatų tarpusavio sąsajos, jų turinio santykis, konstitucinių vertybių pusiausvyra, konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip vieningos visumos, esmė.

Konstituciniam Teismui, tiriančiam įstatymų ir kitų teisės aktų jų dalių atitiktį Konstitucijai, pagal Konstituciją tenka uždavinys Kaip atsiranda nario dydis jurisprudencijoje atskleisti ir Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario konstitucinį teisinį statusą, turinio santykį su Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių asmens teises ir laisves, turiniu, viešojo intereso, kurį įkūnija Seimo nario laisvas mandatas, konstitucinės apsaugos ir asmens, turinčio Seimo nario mandatą, privačių interesų konstitucinės apsaugos santykį.

Pabrėžtina, kad atskleisti įvairių konstitucinių nuostatų tarpusavio sąsajų, jų turinio santykio, konstitucinių vertybių pusiausvyros, konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip vieningos visumos, esmės būtų neįmanoma, jeigu būtų ignoruojami konstitucinio reguliavimo tikslai, apimantys inter alia ir tuos tikslus, kuriais yra grindžiamos kiekvienos aiškinamos konstitucinės nuostatos funkcijos, paskirtis visuminio konstitucinio reguliavimo atžvilgiu. Kad Seimo narys galėtų nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, pareigas, pačioje Konstitucijoje yra nustatytos ne tik tam tikros Seimo nario teisės, bet ir jo pareigos.

Vienos Seimo nario pareigos Konstitucijoje yra suformuluotos expressis verbis.

Lietuvos Respublikos Seimas

Kitos Seimo nario pareigos Konstitucijoje nėra suformuluotos expressis verbis, bet yra įtvirtintos implicitiškai — jos išvedamos iš Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso.

Dar kitos Seimo nario pareigos yra įtvirtintos ne Konstitucijoje, bet žemesnės galios teisės aktuose — įstatymuose ir Seimo statute. Konstitucijoje expressis verbis yra įtvirtintos tik kai kurios Seimo nario pareigos. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta Seimo nario pareiga jam einant savo pareigas vadovautis Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų.

Baigiantis Seimo kadencijai vėl garsiai skamba rentų klausimas

Dar kitos Seimo nario konstitucinės pareigos Konstitucijoje yra formuluojamos kaip tam tikri Seimo nariui taikomi apribojimai — kaip Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis bei darbu, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis, ir kaip draudimas Seimo nariui gauti kitą atlyginimą, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis Konstitucijos 60 straipsnis ; šie apribojimai Seimo nariams Konstitucijoje yra nustatyti tam, kad būtų užtikrintas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvas mandatas ir jo darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos nepertraukiamumas.

Seimo nariai, užimantys Konstitucijoje tiesiogiai nurodytas pareigas Seime — Seimo Pirmininkas ir jo Kaip atsiranda nario dydis, be Seimo nario, kaip Tautos atstovo, pareigų, turi ir kitas Konstitucijoje expressis verbis nurodytas pareigas kartu ir atitinkamas teises.

Antai Seimo Pirmininkas turi pareigą kartu ir teisę pasirašyti priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo, jeigu jo Konstitucijoje nurodytu laiku nepasirašo Respublikos Prezidentas Konstitucijos straipsnio 2 dalispasirašyti Seimo priimtus įstatymus, jeigu jų Konstitucijoje nurodytu laiku nepasirašo ir negrąžina Seimui pakartotinai svarstyti Respublikos Prezidentas Konstitucijos 72 straipsnio 2 ir 4 dalyspasirašyti kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą Konstitucijos 70 straipsnio 2 dalisKonstitucijoje numatytais atvejais laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalis arba laikinai pavaduoti Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89 straipsnio 2 dalisbūti Valstybės gynimo tarybos nariu Konstitucijos straipsnio OPTIMAL varpos dydis seksui dalisne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu sušaukti neeilinę Seimo sesiją Konstitucijos 64 straipsnio 2 dalisteikti tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus Konstitucijos straipsnio 1 dalis.

Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas taip pat turi pareigą kartu ir teisę vadovauti Seimo posėdžiams Konstitucijos 66 straipsnio 1 dalis. Pažymėtina, kad kai kurios Seimo nario konstitucinės pareigos Konstitucijoje nėra formuluojamos expressis verbis, tačiau jos yra neatskiriamai susijusios su Seimo nario darbu Seime bei kita parlamentine veikla.

Antai Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė paskirtis, Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis teisinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose, taip pat Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe.

Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalį Seimo nario pareigas nustato įstatymas. Taigi Konstitucijoje yra numatyti du Seimo nario pareigų teisinio reglamentavimo lygmenys: pareigos, nustatytos pačioje Konstitucijoje, ir pareigos, kurias įstatymuose nustato įstatymų leidėjas. Minėta Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalies nuostata suponuoja Seimo pareigą įstatymuose nustatyti tokias Seimo nario pareigas, kad būtų užtikrinta, jog Seimo nariai visavertiškai vykdys savo, kaip Tautos atstovų, konstitucinę priedermę.

Tai nustatydamas, įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos. Kaip minėta, pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Seimo struktūros ir darbo tvarkos teisinis reglamentavimas yra susijęs ir su Seimo nario pareigų nustatymu.

Seimo nario pareigos, nesusijusios su Seimo nario darbu Seime, t. Tačiau tuo mastu, kuriuo Seimo nario pareigos yra susijusios tik su Seimo nario darbu Seime, t. Vienas iš Seimo nario konstitucinio teisinio statuso elementų yra Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijos. Vertinant Konstitucijoje įtvirtintų Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų visumą konstatuotina, kad šiuo atžvilgiu Seimo nario — Tautos atstovo konstitucinis teisinis statusas iš esmės skiriasi nuo kitų piliečių ir kitų valstybės pareigūnų konstitucinio teisinio statuso.

Konstitucinių Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų sistema inter alia apima Seimo nario imunitetus. Konstitucijos 62 straipsnyje nustatyta, kad Seimo nario asmuo neliečiamas 1 daliskad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė 2 dalis.

Apetitas atsiranda bevalgant: Seimo nariai užsigeidė rentų iki gyvos galvos

Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar Kaip atsiranda nario dydis Seime negali būti persekiojamas — bendrąja tvarka atsakomybėn jis gali būti traukiamas tik už asmens įžeidimą ar šmeižtą.

Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, m.

Toks konstitucinis Seimo nario atlyginimo už darbą reguliavimas yra nustatytas tam, kad Seimo narys galėtų tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priedermę. Konstitucijoje įtvirtinta ir tokia Seimo nario parlamentinės veiklos garantija, kad Seimo nario išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalis. Tuo metu posėdžiui pirmininkavęs Andrius Kubilius paprašė pasakyti teisės akto pavadinimą.

Bogušis atsakė tyla. Tokiam įstatymo projektui nepritarė dabar jau buvęs Seimo narys, tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausęs Algis Kašėta, taip pat liberalas ir taip pat buvęs Seimo narys Eligijus Masiulis, Seimo narys, tuo metu priklausęs Tėvynės sąjungos frakcijai — Jurgis Razma ir dar vienas liberalas — Gintaras Steponavičius. Susilaikė tik vienas Seimo narys — konservatorius Edmundas Pupinis, kuris dirba ir šioje Seimo kadencijoje. Tuo metu viešumoje šis projektas sulaukė nemažai kritikos.

Tuometinis prezidentas Valdas Adamkus jį taip pat kritikavo. Remiasi kitų šalių pavyzdžiu, nors rentų Seimo nariams Europoje niekas nemoka Pristatant projektą dėl Seimo narių rentų buvo kalbama apie užsienio šalių pavyzdžius, nors tokio dalyko kaip rentos dar vienai kadencijai neišrinktiems Seimo nariams iš tikrųjų niekur nėra.

Tiesa, kai kuriose šalyse mokamos išmokos, tačiau jos mokamos ne visą gyvenimą, o tik kurį laiką: nuo dviejų mėnesiu iki trejų metų. Kai kuriose šalyse taikomos specialios parlamento nario senatvės pensijos lengvatos.

Pavyzdžiui Airijoje, jei buvusio parlamentaro kadencija truko ne mažiau nei pusmetį, mokama išeitinė išmoka, lygi dviejų mėnesių darbo užmokesčio sumai. Jei kadencija truko ilgiau nei trejus metus, išeitinė išmoka gali sudaryti ir dvylikos mėnesių darbo užmokesčių sumas.

Beje, siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų jau m. Buvusiems Vyriausybės vadovams jie siūlo mokėti rentą, kurios dydis būtų 75 procentai Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Pagal projektą, buvusiu ministru pirmininku laikomas asmuo, kuris buvo ministru pirmininku ne mažiau kaip dvejus metus.

Siūloma, kad naujos nuostatos įsigaliotų nuo metų.