Galbūt atsakomybės baimė ir stabdo norą keisti šį Konstitucijos straipsnį? Be to, dar niekada Lietuvos parlamentarai nėra atstovavę tokiam mažam rinkėjų skaičiui. Nario mokesčio apskaitos tvarka reglamentuoja Lietuvos centro partijos nario mokesčio surinkimą bei administravimą.

Konstitucinis Teismas I Sumazinti priezasties nario dydi argumentai 1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą dėl Seimo nario įgaliojimus turėjusiam asmeniui, tam tikru laikotarpiu nedalyvavusiam Seimo posėdžiuose, Seimo valdybos sprendimu nesumokėto Seimo nario atlyginimo, kuris pagal Seimo statuto straipsnio m.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad yra pagrindas abejoti Seimo statuto straipsnio m. Pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas grindžiamas šiais argumentais. Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo doktrinoje pateikiamą Konstitucijos nuostatų, susijusių su Seimo nario veiklos garantijomis, išaiškinimą Seimo nario atlyginimas ir reguliarus jo mokėjimas yra svarbus Padidinkite 5 cm nari nario konstitucinio statuso elementas ir Seimo nario parlamentinės veiklos garantija.

Iš Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai įtvirtintos pareigos Seimui įstatymuose nustatyti Seimo nario darbo Seime ir kitos parlamentinės veiklos garantijų sistemą kyla jo pareiga, laikantis konstitucinių imperatyvų, Seimo statute eksplicitiškai sureguliuoti Seimo nario atlyginimo mokėjimo pagrindus, inter alia tai, kokiais atvejais ir kokia tvarka Seimo nario atlyginimas gali būti sumažintas arba laikinai gali būti nutrauktas sustabdytas jo mokėjimas.

Pareiškėjo nuomone, Seimas, įgyvendindamas konstitucinę pareigą Seimo statute nustatyti Seimo nario darbo Seime ir kitos parlamentinės veiklos garantijų sistemą, turi plačią diskreciją, tačiau jis yra varžomas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto konstitucinio imperatyvo, pagal kurį valdžios galias riboja Konstitucija ir kuris reiškia, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja inter alia konstitucinis atsakingo valdymo principas.

Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, 60 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, konstituciniai teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principai suponuoja Seimui pareigą Seimo statute eksplicitiškai nustatyti tokius Seimo nario atlyginimo mokėjimo pagrindus ir tvarką, sumazinti priezasties nario dydi kuriuos Seimo nario atlyginimas jam būtų mokamas reguliariai, o esant konstituciškai pateisinamai būtinybei, jis būtų sumažinamas arba laikinai būtų nutrauktas sustabdytas jo mokėjimas.

Išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, išskaita lieka 70 proc. Pasak projektus parengusio Seimo nario Vytauto Matulevičiaus, priežastys, paskatinusios keisti Darbo kodeksą ir Civilinio proceso kodeksą yra tos, kad Lietuvoje kas trečias pilietis turi įvairių skolų, nemaža įsiskolinimų dalis priskiriama prie sunkiai įvykdomų finansinių prievolių. Panašios problemos iškyla ne vien dėl žmonių nepareigingumo ar polinkio į nusikalstamas veikas, bet ir dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių.

Pagal Konstituciją, Seimo nariui nedalyvavus Seimo, Seimo komiteto, kito struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, minėtas laikas nelaikytinas nei laiku, kai Seimo narys dirbo Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nurodytą Seimo nario darbą, atlyginamą iš valstybės biudžeto, nei laiku, kai Seimo narys pasinaudojo Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise į kasmetines mokamas atostogas.

Pareiškėjo manymu, Konstitucijai prieštarautų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Seimo nariui atlyginimas būtų mokamas už laiką, kai jis be pateisinamos priežasties nevykdo Seimo nario funkcijų. Vadinasi, iš Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, 60 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintų imperatyvų, konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų Seimui kyla pareiga Seimo statute eksplicitiškai nustatyti pagrindus ir tvarką, pagal kurią Seimo nariui už laiką, kuris pagal Konstituciją nelaikytinas nei laiku, kai Seimo narys dirbo Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nurodytą Seimo nario darbą, atlyginamą iš valstybės biudžeto, nei laiku, kai Seimo narys pasinaudojo Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise į kasmetines mokamas atostogas, Seimo nario atlyginimas būtų nemokamas.

Seimo nario atlyginimo, kaip vienos pagrindinių parlamentinės veiklos garantijų svarba, konstitucinis Seimo nario statusas lemia tai, kad toks teisinis reguliavimas Seimo statute turi būti įtvirtintas eksplicitiškai, jis negali būti išvedamas iš implicitinio teisinio reguliavimo, o nesant Seimo statute aiškiai nustatytų Seimo nario atlyginimo sumažinimo ar laikino jo mokėjimo sustabdymo pagrindų ir tvarkos, dėl Seimo nario atlyginimo sumažinimo ar laikino jo mokėjimo sustabdymo negali nuspręsti Seimo struktūrinis vienetas, inter alia Seimo valdyba.

II Suinteresuoto asmens atstovo argumentai 3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo atstovo Sumazinti priezasties nario dydi kanceliarijos Sumazinti priezasties nario dydi departamento Privatinės teisės skyriaus patarėjo Vidmondo Vėgelio rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovo pozicija grindžiama šiais argumentais. Seimo valdyba sprendžia Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal Seimo statutą nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar pareigūnams.

  1. Kaip padidinti nari iki 18 metu
  2. Kad sumažintų savivaldos rinkimuose dalyvaujančių, bet tarybos nario mandato iškart atsisakančių politikų skaičių, Seimo narė Rima Baškienė siūlo penkis kartus padidinti užstatą asmenims, kurių pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis.
  3. Kaip padidinti savo peni greiciau
  4. Visi pratimai, skirti padidinti vyru nari
  5. Konstitucinis Teismas I Pareiškėjo argumentai 1.
  6. Ar varpos dydis sumazeja su amziumi
  7. Kodėl reikia mažinti Seimo narių skaičių?

Pažymėtina, kad Seimo valdyba, m. Venckienei Seimo valdybos m. SV-Piš esmės taikė teisės analogiją ir laikėsi atsakingo valdymo principo nuostatų.

Kaip padidinti nari be pinigu islaidu

Šį Seimo valdybos sprendimą galima vertinti kaip bandymą spręsti teisiškai nepakankamai sureguliuotus santykius taikant teisės analogiją konkrečioje situacijoje, kai Seimo valdyba, atsižvelgdama į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pažymą dėl Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose m.

Suinteresuoto asmens atstovo nuomone, Seimas, Seimo statuto straipsnio m.

Abejotina, ar Seimo statuto straipsnio m. Iki minėto m. Seimo valdybos posėdžio neaiškumų dėl Seimo statuto straipsnio m. Konstitucinis Teismas I Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas 4. Šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčija Seimo statuto straipsnio m. Seimas m.

A. Ramonaitė: pykčio išliejimas Seimo mažinimo referendume nieko nesprendžia

Seimo statuto m. Seimo statute nustatyta Seimo struktūra ir darbo tvarka, apibrėžtos Seimo nario teisės ir pareigos.

Padidinkite seimos nariu skaiciu Sims 2

Seimo Pratimai veiksmingai padidinti nari 10 straipsnyje m. Šiame kontekste pažymėtina, kad Sumazinti priezasties nario dydi valdyba, komitetai ir komisijos sudaromi ir jų sudėtis gali būti keičiama Seimo nutarimu Seimo statuto 27 straipsnis su m.

Taigi pagal Seimo statuto 10 straipsnio m.

Suzinokite savo nario dydi internete

Pareiškėjo ginčijamoje Seimo statuto straipsnio m. Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Slaptas budas padidinti nari posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, to mėnesio atlyginimas mažinamas vienu trečdaliu.

Remiantis Etikos ir procedūrų komisijos išvadomis, atlyginimas sumažinamas Seimo valdybos sprendimu. Suma, kuria sumažinamas Seimo nario atlyginimas, išskaitoma iš Seimo nario artimiausio mėnesio atlyginimo. Taigi Seimo statuto straipsnio m. Pažymėtina, kad Seimo statuto straipsnio m. Aiškinant pareiškėjo ginčijamą teisinį reguliavimą šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu, pažymėtina, kad Seimo statuto straipsnio m.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nei pareiškėjo ginčijama Seimo statuto straipsnio m. Ginčijama Seimo statuto straipsnio m.

Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginami iš valstybės biudžeto.

V. Pranckietis mano, kad pavyks sumažinti parlamentarų skaičių

Seimo nario atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Seimas. Pareiškėjo ginčijamą Seimo statuto straipsnio m. Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą tirs, ar Seimo statuto straipsnio m.

Nariu tipai ir ju dydis

II Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina 9. Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto, taip pat šio straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas, yra įtvirtinti konstituciniai atlyginimo už Seimo nario darbą pagrindai.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje inter alia m. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas, t. Seimo nario veikla yra jo nuolatinis darbas, už kurį Seimo nariui mokamas atlyginimas ir kurio tinkamą atlikimą turi užtikrinti atitinkamos socialinės garantijos bei specialios Konstitucijoje ir įstatymuose numatytos parlamentinės veiklos garantijos m.

Siūlo, kaip sumažinti „rinkėjų viliotojų“ skaičių

Ši Konstitucijos nuostata sumazinti priezasties nario dydi Seimo pareigą įstatymuose nustatyti tokią Seimo nario darbo Seime ir kitos parlamentinės veiklos garantijų sistemą, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariams visavertiškai vykdyti savo, kaip Tautos atstovų, konstitucinę priedermę m.

Tai nustatydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų; jis inter alia negali nustatyti tokių garantijų, kurios nepagrįstai privilegijuotų Seimo narius m. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo narys turi teisę į Seimo nario atlyginimą m. Seimo nario atlyginimas už darbą, kaip ir Seimo nario parlamentinės veiklos išlaidų atlyginimas, yra svarbūs Seimo nario konstitucinio statuso elementai, traktuotini kaip Seimo nario parlamentinės veiklos garantijos m.

Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalies nuostatos suponuoja, kad Seimo nario atlyginimas turi būti pakankamo dydžio, mokamas reguliariai, taip pat kad Seimo kadencijos metu įstatymu negali būti nustatytas mažesnis Seimo nario atlyginimas negu kadencijos pradžioje; toks konstitucinis Seimo nario atlyginimo už darbą reguliavimas nustatytas tam, kad Seimo narys galėtų tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priedermę m. Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, gali būti nustatytas kitoks atlyginimas už Seimo nario darbą negu kitiems Seimo nariams m.

Seimo nariai neišdrįso pasididinti atlyginimų

Taigi pagal Konstituciją, inter alia jos 60 straipsnio 4 dalį, Seimas turi pareigą įstatymu reglamentuoti vieną iš Seimo nario parlamentinės veiklos garantijų — atlyginimo už Seimo nario darbą mokėjimą; tai darydamas, jis privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinės Seimo nario darbo sampratos, iš Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalies kylančio imperatyvo užtikrinti prielaidas Seimo nariui tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priedermę.

Įstatymų leidėjas, įvertinęs konstituciškai svarbias su Seimo nario pareigų vykdymu nevykdymu susijusias aplinkybes, įstatymu gali nustatyti nevienodą diferencijuotą Seimo narių atlyginimo teisinį reguliavimą, inter alia atsižvelgdamas į tai, ar Seimo narys, kaip Tautos atstovas, savo pareigas atlieka tinkamai.

nuotrauku narys Vyras Kokie dydziai yra

Pagal Konstituciją pagrindinė Seimo darbo forma yra posėdžiai m. Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo m. Kartu konstatuota ir tai, kad toks Seimo nario elgesys, kai jis be ypač svarbios pateisinamos priežasties nedalyvauja Seimo posėdžiuose, vertintinas kaip Seimo nario — Tautos atstovo konstitucinės priedermės neatlikimas; pagal Konstituciją toks nedalyvavimas Seimo posėdžiuose negali nesukelti atitinkamų teisinių padarinių Seimo nariui, nedalyvaujančiam Seimo posėdžiuose be ypač svarbios pateisinamos priežasties.

Politinės partijos narių mokesčių žurnalo toliau — Žurnalas pildymo ir pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarka ir reikalavimai nustatyti Politinės partijos narių mokesčių žurnalo užpildymo ir pateikimo tvarkos apraše toliau — Aprašaspatvirtintame Vyriausiosios rinkimų komisijos toliau — VRK m. Sp redakcija. Nario mokesčio dydžiui taikytini ribojimai Jeigu bendra politinės partijos nario mokesčio politinei partijai suma per metus viršija Eur, politinės parti­jos narys privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas. Politinės partijos narys per metus politinei partijai gali sumokėti nario mokestį, neviršijantį 20 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio toliau — VMDU dydžių.

Atskleidžiant konstitucinę Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumo ir jo darbo sampratą Konstitucinio Teismo m.

Šios konstitucinės doktrinos nuostatos pakartotos inter alia m. Kaip minėta, pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario darbas, kaip ir išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

A. Ramonaitė: pykčio išliejimas Seimo mažinimo referendume nieko nesprendžia - lubrita.lt

Taigi pagal Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalį Seimas, įstatymu reglamentuodamas vieną iš Seimo nario parlamentinės veiklos garantijų — atlyginimo už Seimo nario darbą mokėjimą, turi atsižvelgti ir į iš Konstitucijos kylančius imperatyvus dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, iš Konstitucijos, inter alia jos straipsnio 2 dalies, kyla reikalavimas tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti ir jį racionaliai tvarkyti inter alia m.

Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymais nustatyti tokį valstybės turto Metodologijos nario padidejimas, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reguliavimą, kad šis turtas būtų naudojamas visuomenės poreikiams, tarnautų viešajam interesui, tautos gerovei; valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių m.

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijos, inter alia jos straipsnio 2 dalies suponuojamos valstybės turto, inter alia valstybės biudžeto lėšų, tinkamo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sampratos ir konstitucinio atsakingo valdymo principo, kyla imperatyvas įstatymu užtikrinti pagrįstą Seimo narių atlyginimams skiriamų valstybės biudžeto lėšų naudojimą. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste sumazinti priezasties nario dydi ir tai, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos, inter alia jos 60 straipsnio 4 dalies, kylančią pareigą įstatymu reglamentuoti vieną iš Seimo nario parlamentinės kuris padidino varpa garantijų — atlyginimo už Seimo nario darbą mokėjimą, inter alia nustatydamas jo dydį ir mokėjimo tvarką, privalo atsižvelgti į minėtus konstitucinius imperatyvus, suponuojančius konstitucinę Seimo nario pareigą inter alia dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, ir nustatyti tokios konstitucinės pareigos nuolatinio nevykdymo be svarbių pateisinamų priežasčių finansinius padarinius.

Įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti įvairius Seimo nario atlyginimo sumažinimo dydžius fiksuotas dalis, kuriomis mažinamas Seimo nario atlyginimasjuos konkrečiu atveju tam tikra tvarka nustatantį taikantį subjektą visą Seimą ar jo struktūrinį vienetątaip pat įvairius Seimo nario atlyginimo sumažinimo pagrindus, inter alia tais atvejais, kai Seimo narys be svarbių pateisinamų priežasčių sumazinti priezasties nario sumazinti priezasties nario dydi nedalyvauja Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose.

Šiame kontekste pažymėtina, jog, įstatymų leidėjui reglamentuojant atlyginimo už Seimo nario darbo mokėjimą tuo atveju, kai Seimo narys be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavo Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, būtina paisyti ir to, kad, kaip konstatuota Konstitucinio Teismo m.

Todėl parlamentinės opozicijos pažiūromis ir politiniais tikslais grindžiamas demonstratyvus Seimo narių nedalyvavimas Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariais jie paskirti Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, t.

Pažymėtina ir tai, kad Seimo nario atlyginimo, mokamo iš valstybės biudžeto lėšų, mokėjimas Seimo nariui, paneigiančiam konstitucinę Seimo nario pareigą dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, kurie, kaip minėta, yra pagrindinė Seimo nario darbo forma, t.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų sumazinti priezasties nario dydi ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas inter alia m.

Nuomonė. Kodėl reikia mažinti Seimo narių skaičių?

Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijama teisinio reguliavimo atitiktis inter alia Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valdžios galias riboja Konstitucija, yra pažymėjęs, jog valstybinės valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teisės aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu; Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Konstitucija m.

III Užsienio šalių parlamentų narių atlyginimų teisinis reguliavimas Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos, parlamento nario atlyginimo už darbą, kai parlamento narys nedalyvauja posėdžiuose, teisinis reguliavimas kitose šalyse yra įvairus; daugumoje šalių už pareigos dalyvauti posėdžiuose nevykdymą numatomos skirtingo griežtumo finansinės priemonės.

Antai pagal Čekijos Respublikos įstatymo Nr. Panašus teisinis reguliavimas nustatytas Slovakijos Respublikos įstatymo Nr.

Pagal Suomijos Respublikos parlamento akto sumazinti priezasties nario dydi straipsnį parlamentas gali priimti sprendimą nemokėti parlamento nariui dalies ar viso atlyginimo, jei jis be pateisinamos priežasties nedalyvauja parlamento darbe, taip pat gali spręsti dėl parlamento nario mandato panaikinimo, jei parlamento narys ir toliau nesilaiko pareigos dalyvauti posėdžiuose. Latvijos Respublikos Saeimos procedūrinių taisyklių 15 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad parlamento narys, be pateisinamos priežasties praleidęs Saeimos posėdžius, už kiekvieną praleistą posėdį moka baudą, lygią 20 proc.

Norima mažinti išskaitų iš darbo užmokesčio dydį

Kitose šalyse Belgijoje, Graikijoje, Rumunijoje, Vokietijoje už parlamento posėdžių nelankymą numatytos mažiau griežtos finansinės priemonės, dažniausiai nelemiančios viso parlamento nario atlyginimo praradimo. IV Seimo statuto straipsnio m. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Seimo statuto straipsnio m.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, iš konstitucinės valstybės turto, inter alia valstybės biudžeto lėšų, tinkamo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sampratos, konstitucinio atsakingo valdymo principo kyla imperatyvas įstatymu užtikrinti pagrįstą Seimo narių atlyginimams skiriamų valstybės biudžeto lėšų naudojimą. Minėta, jog pareiškėjo ginčijamoje Seimo statuto straipsnio m.

Vadinasi, Seimo statuto straipsnio m.

LCP nario mokesčio mokėjimo ir apskaitos tvarka

Tokiu teisiniu reguliavimu privilegijuojami tie Seimo nariai, kurie nuolat be svarbių pateisinamų priežasčių paneigia konstitucinę Seimo nario pareigą dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Sumazinti priezasties nario dydi statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose.

Konstatuotina, kad Seimo statuto straipsnio m. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Seimo statuto straipsnio m. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje toliau netirs, ar Seimo statuto straipsnio m. Šiame kontekste pabrėžtina, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu Seimo statuto straipsnio m. Taigi pagal šį Konstitucinio Teismo nutarimą Seimo nario atlyginimo teisinis reguliavimas koreguotinas taip, kad būtų nustatyti atitinkami finansiniai padariniai nuolatinio visų Seimo sesijos metu rengiamų Seimo posėdžių nelankymo be svarbios pateisinamos priežasties atveju, taip pat eksplicitiškai įtvirtinta galimybė taikyti maksimalų visišką Seimo nario atlyginimo sumažinimą jo nemokėjimą už nuolatinį nedalyvavimą be svarbios pateisinamos priežasties Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose.

Šiame kontekste pažymėtina, jog, kaip minėta, įstatymų leidėjui reglamentuojant atlyginimo už Seimo nario darbo mokėjimą tuo atveju, kai Seimo narys be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavo Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, būtina paisyti ir to, kad parlamentinės opozicijos pripažinimas — būtinas pliuralistinės demokratijos elementas; parlamentui būtina atsižvelgti į mažumos gynimo principą.

Minėta, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos. Šiame nutarime konstatuota, kad Seimo nario atlyginimo, mokamo iš valstybės biudžeto lėšų, mokėjimas Seimo nariui, paneigiančiam konstitucinę Seimo nario pareigą dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, kurie, kaip minėta, yra pagrindinė Seimo nario darbo forma, t.

Taigi Seimo nariams, kurie be svarbių pateisinamų priežasčių nuolat nedalyvavo Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariais jie paskirti Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose ir dėl to netinkamai vykdė konstitucinę Seimo nario priedermę atstovauti Tautai, Konstitucijos požiūriu negalėjo būti ir nebuvo sukurti jokie teisės ginami lūkesčiai gauti Seimo narių atlyginimams mokėti skirtas valstybės biudžeto lėšas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijosstraipsniais, Lietuvos Respublikos Sumazinti priezasties nario dydi Teismo įstatymo 1, 53,54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria: Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto straipsnio m.